kiliopas

kiliõpas (plg. kylepas) sm. (2) 1. ppr. pl. K.Būg kojūkas: Piemenys ant kiliõpų vaikščioja, su kiliõpais Škn. Vaikai vaikščioja su kiliõpais Vžns. Bėgdamas tai kūlę apvertė, tai ant kiliopų pažingėjo LzP. 2. lenktu galu lazda, žalga: Eina jis, su kiliopù pasiremdamas J. Kusio (= kuisio) snapas kaip kiliõpas J. Tavo nosis kaip kiliõpas J. 3. nosis; snukis: Ar tavie kiliõpas niežta? J. Eina, kiliõpą užsivertęs Krkl. Aš tau pardaušiu kiliõpą J. Duosuot par kiliõpą Slnt. Kad daviau kiaulei par kiliõpą Krt. Kur kiši savo kiliõpą? Žr. 4. menk. galva: Sukiš kiliopùs, ar nematot iš tolo? KlvrŽ. Važiuok tu dar taip neatsargiai, bene nusisuksi kiliõpą? Plt. 5. įrankis linų galvenoms nukulti: Linus kula su kiliõpais Krš. 6. scom. didelis, nevikrus žmogus: Toks kiliopas (pasakyta apie aukštą vyrą su didele nosimi) Šts. Ano užaugimas – cielas kiliõpas Tl. 7. Kos150 bot. dirvinis pentinius, pentinius raguolis (Delphinium consolida).